26/08/2022
47-eri šiandien sueina Lemon Joy sielai Igoriui Kofui. Jis gimė 1975 m. rugpjūčio 23 d.
Neretai paslaptingu romantiku vadinamas atlikėjas vengia viešumos ir dosniai apie savo gyvenimą nepasakoja. Vaikystėje Igoris svajojo tapti kosmonautu ir yra juokavęs, kad svajonė išsipildė – iš dalies jis visada skrajoja kosmose. Paauglystėje vaikinas panoro tapti dailininku, netgi baigė dailės mokyklą, tačiau jį atgrasė taisyklės ir ribos, kurias ten primetė. Ribų Igoris nenorėjo, o kūrybiškumą nusprendė išreikšti per muziką. Dar būdamas moksleiviu jis subūrė bendraminčių grupę. Atlikėjas yra sakęs, kad kolektyvas „pavadinimus keitė kaip kojines“. Iš pradžių Igorio grupė grojo sunkesnę muziką, bet pamažu perėjo prie švelnesnio elektroninio skambesio. Lemon, o tuo metu dar Lemon‘s Joy pavadinimą muzikantai sugalvojo, kai jauną grupę juos apšildyti pasikvietė Airija. Lemon‘s kilo nuo geltonų Igorio plaukų, o Joy, anot dainininko, tiesiog skambėjo „labai britiškai“ – jiems patiko tada ant bangos buvęs britpopas. I. Kofas yra sakęs, kad supranta, jog jo grupės pavadinimas neatitinka grojamos muzikos – rodos, turėtų groti linksmas dainas, tačiau groja melancholišką elektroniką.
1996 m. Igoris su kompanija laimėjo Blogiausių grupių festivalyje ir išleido albumą „Glostyk“. Keli ateinantys metai buvo ypač sėkmingi. Pasirodė superhitais tapusios Lemon Joy dainos „Karolis“, „Balta meilė“ su Irma Jurgelevičiūte, „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“, „Baltas miestas“. Įrašuose padariusi pertrauką su naujomis dainomis grupė grįžo 2006 m. ir išleido dar kelis sėkmingus darbus. Prieš septynerius metus Igoris išgyveno ypač sunkų asmeninį periodą ir sveikatos problemas. Visgi amžinai jaunas geltonplaukis atsitiesė, išsivalė ir pakėlęs galvą tęsė toliau. Anot jo, daug laimingesnis. 2019 m. Lemon Joy atšventė 25 metų jubiliejų.
Pusiau juokais, pusiau rimtai Igoris Kofas yra sakęs, kad jis yra grupės sėkmės paslaptis. Jam Lemon Joy yra visas gyvenimas, vienintelis jo darbas. Gyvenime muzikantas tylesnis ir kuklesnis, bet „visi kompleksai išgaruoja lipant į sceną“. Melancholiškas atlikėjo charakteris persiduoda – tai natūralu. Igoris atvirauja, kad dažnai mąsto melodijomis ir frazėmis, vėliau tampančiomis dainomis. Jei mintys melancholiškos, tokia ir muzika. O liūdesio jis nebijo, vadovaujasi šiandien taip pat gimtadienį švenčiančio Andriaus Mamontovo žodžiais: „Tu liūdėt nebijok, nes tiktai liūdesy sielos džiaugsmas“. Anot Igorio, mąstančiam žmogui paliūdėti ir reikia, ir naudinga – reiškia viską supranti, viską vertini ir aiškiai matai. Nepaisant to, I. Kofas sako, kad yra labai laimingas ir džiaugiasi tokiu gyvenimu, kurį gyvena dabar. Į praeitį nesižvalgo, bet kartais jaučia nostalgiją auksiniams Lemon Joy laikams – dainininkas juokauja, kad nors ir nebėra jaunas, jam užtenka, kad jaunai atrodo. O visa kita – patirtis.
