23/06/2026
Kai pristatom vinių praktiką, daug kas galvoja, kad man ant vinių stovėti lengva.
Deja… ne visada. 😅
Tai labai priklauso nuo mano būsenos.
Vasarą, kai daug laiko praleidžiu gamtoje, juduir vaikštau basomis – ant vinių galiu stovėti ilgai ir ramiai.
Bet po žiemos ar sunkesnių gyvenimo etapų viskas būna kitaip.
Pavargusi galva, rūpesčiai, rutina, per daug laiko tarp keturių sienų… Ir tos pačios vinys staiga atrodo visai kitokios.
Todėl kiekvieną kartą, kai užlipu ant sudėtingesnės lentos, tai nėra stiprybės demonstravimas.
Tai susitikimas su savimi.
Su savo baimėmis.
Su mintimis.
Su tuo, ko galbūt ilgai nenorėjau girdėti.
Beje, daugelis mano, kad sunkesnės vinys yra ilgesnės ar aštresnės.
Ne. 😊
Dažniausiai sunkumą lemia atstumai tarp vinių. Kuo jų mažiau, tuo daugiau svorio tenka kiekvienai viniai ir tuo intensyvesnis pojūtis.
O jūs ar pastebėjote, kaip stipriai kūno pojūčius pakeičia mūsų vidinė būsena?