04/06/2025
Nuo pat Liukos mažumės stengėmės namus kurti taip, kad juose patogu būtų gyventi ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Montessori bokštelis, asmeninė virtuvėlė, kurioje galėjo pati nusiplauti rankas, knygų lentyna, atlaisvinta virtuvinio spintelė, staliukas, kedutė, žemai pakabinti paveikslai, bei pasiekiami kambariniai augalai ir maži laistytuvėliai. Tai tik dalis visko, kad vaikas galėtų gyventi smalsų, pilnavertį buitinį gyvenimą. Kartais atrodė, kad namuose atsirado labai daug papildomų daiktų, kurie užkemša net pačią mažiausią laisvą vietelę. Tačiau taip pat atsirado ir labai daug papildomo laiko tėvams, nes nebereikėjo rūpintis kiekvienu vaiko žingsniu. Liuka pati savarankiškai mokėsi naujų įgūdžių, o mums teliko džiaugtis ir palaikyti. Dabar ji gerokai ūgtelėjusi, buityje pati puikiai tvarkosi, tačiau išgyvena visai kitą etapą: išbando savo kūno ribas, tyrinėja kūrybiškumą. Ir čia jau į pagalbą mums atskuba O!kaipDera piešinių rėmelis. Matau vis daugiau pasitikėjimo savo įgūdžiais ir kūryba, norą parodyti kitiems, pasidžiaugti kartu, drąsą eksperimentuoti ir trinti visas ribas lauk. Šis etapas labai įdomus, mokausi iš jos kūrybos momento, čia ir dabar - taip kaip jaučiu. Įdomu, koks etapas lauks po šio, didelių ir mažų žmonių namuose? ❤️
