06/06/2026
Ilgokai nieko nerašiau, bet neturėjau nė vieno įkvėpimo. Prieš kelias savaites mūsų šeimą ištiko bėda - mirė mano senelis. Žinojome, kad taip bus, nes sveikata buvo prasta, bet širdį skaudėjo siaubingai. Ypatingai dėl to, kad namai, kuriuose dabar liko gyventi močiutė - liko tokie tušti ir tylūs.
Kaime, pas senelius praleidome visas vaikystės vasaras. Jis buvo griežtas, ir kai krėsdavome nesąmones - užtekdavo jam griežčiau pasakayti žodį - ir buvo aišku, kad reikia čia pat pabaigti. Bet senelis leido mums daugybę dalykų. Pavyzdžiui, kai man buvo kokie šešeri ar septyneri ir reikėjo darže arti vagas bulvėms, tai aš siaubingai norėjau arklį vadelioti. Nu man atrodė, kad tuoj tuoj širdis iššoks, kaip noriu - ir leido! Senelis kentė mano vadeliojimą, kol vagos tapo visiškai kreivos - tada paėmė vadeles ir sako - eik jau, reikia ir močiutei padėti. Arba, kaip mes laukdavome pietų meto, nes su žalia gazele važiuodavome į pievą melžti ir girdyti karvių. Brolis mano, buvo pasiutęs ir žiauriai norėdavo vairuoti mašiną - nesvarbu kokią, kad tik sukti vairą. Senelis pasisodindavo jį ant kelių (mat vairuotojas pedalų nesiekė) ir leisdavo jam "vairuoti". Ir vieną dieną atvažiavom į pievą, pagirdėm karves, močiutė dar melžė. O brolis, pasižadėjo, kad nieko neliesdamas tik pasėdės mašinoje. Apsidairome, žiūrim rieda gazelė per pievą, o vairuotojo tik pakaušis per vairo viršų vos matosi. Taip greitai lekiančio senelio gyvenime nebuvau mačiusi - turiu pastebėti, tai man padarė žiauriai didelį įspūdį, nes septynmetei jis atrodė ypač pagyvenęs žmogus. Brolis aišku, gavo baudą ir kelis kartus negalėjo su mumis važiuoti pas karves. Bet puikiai buvo matyti, kaip senelis didžiavosi savo mokiniu 🤭
Rytoj Tėvelio diena - ir mes pirmą kartą nebesveikinsime senelio kaip įpratę. Iškepiau pyragą, manau ir jam patiktų, nors visad sakydavo, kad saldžiai nemėgsta, bet mielai suritindavo pyrago ar torto.
Gardi tarta su frandžipanu, rabarbarais ir braškėmis
Trapiai tešlai
110 g miltų
55 g sviesto
35 g cukraus pudros
½ kiaušinio (apie 25–30 g)
žiupsnelis druskos
Frangipane kremui
45 g sviesto
45 g cukraus
1 mažas kiaušinis
55 g maltų migdolų
10 g miltų
½ a. š. vanilės
Rabarbarams
250–270 g rabarbarų
110 ml vandens
65 g cukraus
pusės citrinos žievelė
Braškių džemui
100 g braškių
2 v.š. cukraus
5-6 lapeliai šviežio baziliko
0,5 a.š. vanilio cukraus
Trapiai tešlai sutrinkite miltus, cukraus pudrą ir druską su sviestu iki drėgnų trupinių. Greitai įminkykite kiaušinį ir gerai atvėsinkite tešlą.
Aš įvynioju į maistinę plėvelę ir vėliau ant tos pačios plėvelės kočioju, tada lengviau perkelti trapios tešlos lakštą į tartaletės formą.
Atvėsintą tašlą iškočioju iki 3-4 mm storio, perkeliu į kepimo formą ir suformuoju tartaletę. Atvėsinu dar kartą ir kepu 190° C orkaitėje 15 min (sekite savo orkaitę).
Kol kepa trapios tešlos pagrindas - pasigaminame frandžipaną. Kambario temperatūros sviestą išplakite su cukrumi. Įplakite kiaušinį, įmaišykite migdolų, kvietinius miltus ir vanilę. Turi gautis kremiškos tekstūros, tirštoka masė. Ją patogiausia susidėti į konditerinį maišą ir luktelėti, kol iškeps trapios tešlos pagrindas - tuomet tolygiai paskirstyti ant dugno ir iškepti 165°C orkaitėje, maždaug 15 min., kol viršus bus minkštas, bet neteliuškuos.
Kol kepa frandžipanas išsivirkime braškių džemą - aš turėjau šaldytas, jei turite šviežių jos taip pat tinka. Supjaustykite kubeliais braškes, įdėkite cukraus ir užvirkite, kol cukrus ištirps (ilgai nevirkite, nes bus negraži spalva). Šiek tiek pravėsus įmaišykite kapotus bazilikų lapelius.
Rabarbarams iš cukraus, vandens ir citrinos žievelės išvirkite sirupą. Rabarbarus supjaustykite rombukais (arba kaip jums patinka) ir sirupe pavirkite 1-2 minutes, kad išlaikytų formą ir nepatežtų.
Ant dar šilto frandžipano užtepkite braškių džemo kartu su sirupu (jis susigers ir bus žiauriai skanu ir atomatinga). Tuomet, ant viršaus, dailiai sudėliokite apvirtus rabarbarus. Likusį nuo rabarbarų sirupą pavirkite, kad šiek tiek nugaruotų ir sutirštėtų. Tuomet švelniai patepkite rabarbarus sirupu ir, kai visiškai atvės, ragaukite.
