27/02/2026
Į maxę važiavau TIK kastinio vakarienei nusipirkti. Ai, nu dar prisiminiau, kad kepimo popieriaus nebėra, tai prigriebsiu ir jo, - pamaniau paskubom. Ir čia tarp virtuvės rakandų sutikau moterį. Susitikom pirmą kartą gyvenime. Maximoj. Tarp lentynų. Prasišnekėjom kone valandą. Išsiskyrėm su apsikabinimais 😍
Atsimojuodamos dar sutarėm "susidraugauti" Faceboke.
Visą gyvenimą apšnekėjom - apie vyrus, apie vaikus, apie darbus, apie cibulaiškių auginimą ir paprikų daiginimą, apie alfa kursą, apie likimo pamokas ir cukraus kainas...
Ir toks pakylėtai šiltas jausmas liko.
Jausmas, kad įvyko kažkas daugiau nei pokalbis žodžiais.
Jausmas, jog įvyko kažkas svarbaus.
Ar gali būti, kad tai tiesiog paprastas žmoniškumas?