01/05/2026
Šiandien – viena iš tų dienų, kurios paliečia širdį ✨
Kadangi šiandien buvo šventinė diena, vietoj įprastos keramikos pamokos pakviečiau pasikultūrinti su intensija skatinanti bendruomeniškumą ir kultūrinę veiklą 💛 Gaila dauguma buvo išvykę ilgajam savaitgaliui ar turėjo kitų planų, bet vistiek atsirado norinčių! 🤭🥰
Su Ineta ir Gediminu pradėjome paprastai – nuo kavos puodelio ir pokalbių, kurie tarsi švelniai paruošė dienai ☕️ Vėliau keliavome į MO muziejų, kur mūsų laukė paroda, subūrusi jaunus menininkus iš visos Rytų Europos. Tai buvo ne tik meno patirtis, bet ir susitikimas su dabarties jausena – trapia, prieštaringa, pilna neatsakytų klausimų.
Paroda kalbėjo apie gyvenimą tarp skirtingų realybių – kur darbo žinutės, atostogų akimirkos, karo vaizdai ir kasdieniai malonumai susilieja į vieną ekraną 📱 Kur Z karta jau nebesiekia suderinti priešybių, o tiesiog gyvena jose. Visa tai palietė giliai – paliko susimąstymą apie pasirinkimus, apie buvimą, apie tai, kas mes esame šiame nuolat kintančiame pasaulyje… ir kažkur viduje liko slogutis 🌫️
Bet po parodos vykome į Europos parką 🌿
Gamta, paukščių garsai, erdvė kvėpuoti. Žmogaus sukurti kūriniai, kurie ne slegia, o kviečia patirti. Ten viskas pasikeitė – tarsi emocijos išsitiesė, mintys nuskaidrėjo, o širdis priminė, kad paprasti dalykai yra nepaprastai svarbūs 💫
Supratome, kad abi parodos buvo savaip išlaisvinančios. Pirmoji – per klausimus ir vidinį judesį, antroji – per ramybę ir buvimą čia ir dabar.
Ir kažkaip natūraliai išsprūdo man mintis:
neigiamas emocijas visada aplenkia teigiamos 🌈
Ir tuo tikrai tikiu – nes geris visada stipresnis 🤍
Kitą penktadienį – naujas pasiūlymas ir dar viena paroda. Trumpa ir susijusi su keramika ☺️
Kvietimas – netrukus ✨💌
